nuovokingas

nuovokìngas, -a adj. (1) su nuovoka, nusimanantis: Yra prakilnu galūnu, vajaunyku ir nuovokingu daiktuose Ch1Sam16,18.

nuovokìngai adv.: Turi paisyti visų šių veiksnių, kiekvienu atveju atitinkamai ir nuovokingai pasirinktų rš.